Lyderystės sėkmė dažnai matoma rezultatais – pasiekti tikslai, auganti komanda, stabiai veikianti organizacija. Visgi lyderis yra daugiau nei skaičiai ir rodikliai. Tai žmogus, kuris vadovauja, kuria ryšius, įkvepia pasitikėjimą, motyvuoja ir augina kitus. Kokios yra vadovo kompetencijos ir savybės, kurios leidžia jam tapti lyderiu ir apjungti žmones bei tikslus?
Savęs pažinimas
Prieš pradedant vadovauti kitiems, sėkmingas lyderis pirmiausia turi pažinti save. Jis turi žinoti savo stipriąsias puses, ir tas sritis, kuriose reikia pasikliauti komanda ar tobulėti. Šis savęs supratimas leidžia atvirai priimti grįžtamąjį ryšį. Lyderis, gebantis atpažinti, kaip jo elgesys veikia aplinkinius, tampa atviresnis pokyčiams.
Prieš pradedant galvoti apie lyderio poziciją, tikrai verta pasitikrinti save ir dėti reikiamas pastangas atitikti savybes reikalingas lyderiui, įgyti trūkstamus įgūdžius. Geriausiasi būdas tai padaryti – lyderystės testas.
Emocinis intelektas
Gebėjimas skaityti garsiai neįvardijamus dalykus – komandos narių nuotaikas, nepasakytus neramumus – yra lyderio supergalia. Lyderis nėra psichologas, bet lyderiui reikia gerų aktyvaus klausymosi įgūdžių ir stiprios empatijos. Toks lyderis suvokia, kad darbuotojo išsišokimas per susitikimus dažniausiai reiškia ne pasipriešinimą, o nerimą dėl asmeninių iššūkių. Tokiu atveju lyderis neturėtų primesti sprendimų ir sukurtų erdvę atviram pokalbiui.
Sąžiningumas
Komandos nenori sekti už lyderio, kuris kalba vienaip, o elgiasi kitaip. Sąžiningumas čia – ne tik etikos kodekso punktas, o kasdienis pasirinkimas: pripažinti klaidą, kai projektas nepavyksta, atvirai kalbėti apie sunkumus ir neslėpti problemų. Toks atvirumas verčia komandą matyti lyderį kaip žmogų – ir būtent tai sukuria tikrą lojalumą.
Vizija
Aiški kryptis – ne tik strateginis dokumentasužfiksuotas įmonės vadovų susitikime. Tai turi būti gyva idėja, kurią komanda perima ir pritaiko kasdieniniame darbe. Sėkmingas lyderis formuluoja tikslus, primena juos konkrečiais veiksmais: kai pradedamas naujas projektas, jis aiškiai parodo, kaip tai susijęs su organizacijos vizija, ir kaip tai leis visiems prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo. Tuomet net ir rutininės užduotys tampa prasmingesnėmis.
Komunikacija
Efektyvi komunikacija – tai gebėjimas kurti dialogą: užduoti klausimą „Kaip manai?“, išgirsti neišsakytą nerimą per pokalbio pauzę, paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai. Lyderis, mokantis kalbėti ir neformaliose aplinkose, pvz.: ir prie kavos aparato, suformuoja komandą, kuri nebijo atvirai kalbėtis ir dalintis idėjomis.
Lankstumas
Versle ir organizacijose pokyčiai vyksta nuolat ir būti lanksčiam nėra pati lengviausia užduotis. Visgi lyderis turi būti pasiruošęs pokyčiams ir rodyti savo pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis su pokyčiais, kaip juos priimti ir judėti pirmyn. Kai taip elgsis lyderis – komanda seks paskui jį.
Lyderis gali surengti branstorm’ing’ą naujoms idėjoms generuoti. Lyderis nėra tas, kuris viską žino, lyderis apjungia žmones ir leidžia atsiskleisti stipriausioms jų savybėms.
Sprendimų priėmimas
Netobula informacija, laiko spaudimas, rizika – tipinė lyderio diena. Sėkmingas lyderis žino, kad geresnis nei idealus sprendimas yra laiku priimtas sprendimas. Jis neslepia neapibrėžtumo: „Šiuo metu turime šiuos duomenis, todėl darysime taip. Jei situacija pasikeis, koreguosime“. Tokia poziūris moko komandą veikti, o ne bandyti įgyvendinti užduotį tobulai.
Empatija
Komandos nariai – žmonės su savo silpnybėmis ir stiprybėmis. Empatiškas lyderis tai pripažįsta paprastais dalykais: paklausia, kaip sekasi po sunkios susitikimo dienos, pasiūlo lankstesnį darbo grafiką, kai mato, kad darbuotojas išsekęs. Tai nereikalauja didelių išteklių – tik dėmesio ir autentiško susidomėjimo. Empatija – tai gebėjimas pajausti, ką jaučia kitas žmogus. Ir jei lyderis mato, jog jo komandos nariui nesiseka, jo pareiga leisti žmogui atsiverti ir pasiūlyti pagalbą. Viena didžiausių klaidų, kurią gali daryti vadovai, tai frazės “Čia ne vaikų darželis”, arba “Namų reikalus palikite už ofiso durų”. Tokios šios frazės nepanaikina problemos ir žmonių minčių, tik sukelia įtampą, baimę ir nepasitikėjimą.
Atsakomybė
Prisiimti atsakomybę už komandos klaidas nėra silpnumo ženklas – tai drąsa augti. Vietoj to, kad ieškotų kaltininkų, sėkmingas lyderis klausia: „Ko mes išmokome? Kaip tai panaudosime ateityje?“ Tokia pozicija verčia komandą jaustis saugiai klaidų akivaizdoje, o tai skatina eksperimentavimą ir drąsą. Nelysta tie, kurie nieko nedaro. Žinoma, kartais klaidos yra skaudžios, bet svarbu išsiaškinti priežastis, dėl kurių jos įvyko (ne kaltininkus) ir pasižiūrėti į tai, kaip į vertingą pamoką.
Mokymasis
Nuolatinis augimas ir tobulėjimas, viena iš stipriausių lyderio savybių. Negalima vienam visko žinoti ir būti vienam už viską atsakingu. Svarbu mokėjimasis skirstyti darbus, deleguoti užduotis, spręsti sudėtingas situacijas ir į viską žiūrėti, kaip į galimybę išmokti daugiau ir tobulėti labiau. Buvimas lyderiu yra labai platus matymas ir požiūris, tam reikia ir papildomų investicijų į mokymąsi, seminarus, koučingą ir pan. Netgi saiugdos knygos skaitymas ar podcasto klausymas prisideda prie platesnio matymo formavimo.
Lyderystė – būdas matyti žmones
Pamatinės lyderystės savybės yra reikalingas. Visgi sėkmingas lyderis nesiekia tobulumo – jis siekia supratimo. Jis žino, kad techninės žinios ir patirtis yra svarbios, bet tikros vertės kūrimas prasideda tada, kai žmonės jaučiasi matomi ir girdimi. Tokia lyderystė nepriklauso nuo pareigų – ją gali praktikuoti kiekvienas, kas drįsta rūpintis ne tik rezultatais, bet ir žmonėmis. Tai nėra lengva, bet būtent tai verčia komandas eiti toliau, net kai kelias nėra lengvas.